Dar viena nepigi, išprotėjusio bičiuko knyga. Išprotėjusio geraja prasme. Jo realybė tokia, kad jis pratęs dirbti ne daugiau kaip 4 valandas per savaitę. Ir kas toliau? Ir viskas., Taip jis ir gyvena, keliauja po pasaulį kaip išprotėjęs, uždirba nemažai pinigų ir visiškai atsisako patikėti mintimi, kad tai yra nenormalu.

Tokiai realybei išlaikyti susikūrė tam tikras taisykles kokiose versluose dirba, kokiose ne. Kaip tvarko savo verslą, kad jis keltų mažiausiai rūpesčių su kokiais klientais dirba, su kokiais ne, ir panašu, kad jam sekasi. Toje knygoje duoda vieną, kitą neblogą patarimą, kaip tvarkyti savo gyvenimą. Kai kas mums lietuviams netinka, bet šiaip yra gerų minčių knygoje.

O aš vis dažniau pradedu pastebėti, kad sėkmingi verslininkai susikuria savo kažkokią kitokią realybę ir įsitikinumus, kur jie smagiai dirba, “nepastebi” nesėkmių ir labai atsipalaidavę mėgaujasi gyvenimu. O ne tokie sėkmingi žmonės prifarširuoja savo smegenis visokių kvailų įsitikinimų. Pvz. kad norėdamas daug uždirbti, turiu taip dirbti, kad nuo kojų nusivaryčiau, kad egzistuoja kažkokios uždarbio ribos, kad uždirbti daug yra nesažininga kitų atžvilgiu, kad ilsėtis daugiau kaip 2 kartus per metus yra švaistymas ir t.t.

Beje šiandien save irgi pagavau užsiimanti tuo pačiu. Taip jau gavosi, kad vieniems klientams turėjau pasiūlyti renginuką už 6000 litų ir kai jau ėjo kalbą apie pasiūlymo siuntimą, pagavau save prisigalvojantį visokių kvailų priežasčiu kodėl neturiu jo išsiųsti. “Galbūt jiems bus per brangu, galbūt dar reiktų pašlifuoti pasiūlymą, oi turiu dar kitą svarbu darbą.” Ir toki “sabotažą”, vis kartas nuo karto pastebiu savyje.

Taigi nuo šios dienos aš, o ir Jūs mano skaitytojai, pažadame, kad neatsisakysime nei vienos gyvenimo pateiktos geros galimybės. Kiekvienakart kai pastebėsim mažą žveriuką, kuris mūsų mintyse, bijo priimti galimybę, pasakysim jam, “aš ruošiuosi priimti šią galimybę, ir nebus jokių diskusijų. :)”

Knygos įvertinimas 7/10